Kartą gyveno du broliai, apsupti draugų. Augo Naujojoje Vilnioje ir patys to nežinodami laukė, kol muzika ateis pas juos. Ji atėjo pasikinkiusi gitaras, pasileidusi plaukus, nešina gėlėmis. Nesakė, iš kur, nesakė, kiek jai metų, bet žodyno bendraujant džiaugsmo kalba neprireikė.

Taip santykiai virto kūnu, kuris, aprengtas sapningu neo-kraut-psichodelinio roko rūbu ėmė džiuginti kitus. Vis plačiau šypsantis ir aukščiau šokant.

Per lietų ir po saule, Lietuvos kiemuose ir aerodromuose, Latvijos miškuose, Estijos verslo kvartaluose, bitlų gimtinėje, Balkanų papėdėse ir vikingų žemėse. Nesvarbu, kur, nesvarbu, lietuviškai ar an...gliškai, vakar ar rytoj, vienam ar tūkstančiui – muzikos gėlės vis skleidėsi iš kolonėlių, ir bosistas buvo garbanotas. Žvelgiantis lengvai ir ramiai, pakilęs šiek tiek aukščiau virš mūsų visų.

BILIETAI