lietuvos estradinis orkestras

BIOGRAFIJA

Orkestro susikūrimo pradžia laikoma 1955 m. vasario mėn., kuomet J. Gruodžio muzikos mokyklos auklėtinis, akordeonistas Juozas Tiškus Kauno Politechnikos institute subūrė studentų bigbendą. Orkestrą sudarė didelė 10 narių styginių grupė, 2 pianistai, 4 trimitai, 4 trombonai, 5 saksofonai ir ritmo sekcija – viso 28 muzikantai. 1957 m. pavasarį orkestras sėkmingai pasirodė respublikinėje atrankoje į Maskvos Pasaulinį jaunimo ir studentų festivalį. Orkestras perėjo Kauno miesto kultūros skyriaus žinion ir buvo pervadintas į Kauno miesto jaunimo estradinį orkestrą. Sėkmė jį lydėjo ir finalinėje atrankoje Maskvoje – užimta ketvirtoji vieta orkestrui suteikė teisę dalyvauti festivalio programoje. Pasibaigus festivaliui orkestras parengė programą „Festivalio suvenyrai“, kuri buvo sudaryta iš to meto populiarių pasaulyje šlagerių ir džiazo kūrinių. 1958 m. balandyje tuometinio Lietuvos kultūros ministro J. Banaičio įsakymu nutarta Kauno jaunimo orkestro pagrindu Valstybinėje filharmonijoje įkurti profesionalų Lietuvos estradinį orkestrą (LEO). Naujojo orkestro debiutas įvyko 1958 m. liepos 28 d. Kauno dramos teatre. Kolektyvo sudėtyje dalyvavo tik profesionalūs muzikantai: saksofoninkai Lazeris Kremeris (1959 m. jį pakeitė latvių muzikantas Andris Jumtinis), Vytautas Jutelis, Jonas Piškinas, Mindaugas Dapkus, Henrikas Borisevičius, trimitininkai Viktoras Sobčiukas, Mykolas Bečelis, Vytautas Giniotas, Eugenijus Mockevičius, trombonistai Jonas Žilinskas, Mindaugas Tamošiūnas, Raimundas Šadauskas, Gediminas Mileris, pianistė Vida Katkevičiūtė, gitaristas Leonardas Petrauskas, bosistas Julius Vitkus, būgininkas Alfredas Krutulis. Orkestre dainavo Julius Juškevičius, Aldona Repšytė ir Jadvyga Baravykaitė. Naujasis kolektyvas intensyviai gastroliavo po Lietuvos miestus ir rajonus. Vėliau surengė išvykas į Baltarusiją, Latviją, Estiją, Ukrainą ir Užkaukazės respublikas. Dėl įtemptų orkestro gastrolių grafiko dažnai keitėsi jo nariai. 1959 m. dainininkę A.Repšytę pakeitė Lilijana Ablėnaitė. Vėliau prie orkestro prisijungė dainininkai Stasė Laurinaitytė ir Leonidas Muraška. 1961 m. spalyje kolektyvui gastroluojant Rusijoje dėl nesutarimų su kai kuriais orkestro nariais J. Tiškus paliko kolektyvą. Gastrolės buvo atšauktos ir orkestras netrukus iširo. Tačiau 1962 m. balandyje Juozas Tiškus vėl pakviečiamas jam vadovauti. Suformuojama nauja orkestro sudėtis, kurios daugumą sudarė profesionalūs instrumentalistai iš Sovietų Sąjungos respublikų: trimitais grojo Radomesas Šakarovas (atvyko iš Jerevano), minskietis Viktoras Fiodorovas, taip pat Marenglenas Baburinas, Jaroslavas Jansa, Sergejus Valjevas, mušamaisiais Gunaras Gailitis iš Latvijos, trombonu Nikolajus Topčij, saksofonais leningradietis Genadijus Plužnikovas, Vitalijus Dolgovas ir Nikolajus Renkė. Šiuo orkestro gyvavimo laikotarpiu dainavo Zenonas Pelakauskas, Levas Pilščikas, Vladimiras Grodnenskis, Bruno Cenzas, Chosė Mackanis, taip pat jaunos ir talentingos dainininkės Sali Tal (garsaus Sovietų Sąjungos šachmatininko Michailo Talio žmona), Džilda Mažeikaitė ir Vida Vaitkutė. Didžiają orkestro repertuaro dalį sudarė džiazo kompozicijos, tokios kaip Harry James‘o „Trumpet Rhapsody“, Gleno Millerio „Moonlight Serenade“, Quincy Jones’o “Birth Of A Band”, Duke Ellintono ‚Take The A Train“, Juan Tizol „Perdido“ ir kt. Kitoje programos dalyje skambėjo lengvo pobūdžio estradinės dainos (M. Noviko ir P. Gaulės „Pavasariška kelionė“, B. Gorbulskio ir A. Saulyno „Lietaus lašai“, ir kt.). 1964 m. orkestre keitėsi dainininkai: iš ansamblio „Nemuno žiburiai“ atėjo Nijolė Ščiukaitė ir Adolfas Jarulis. Paskutinieji orkestro koncertai įvyko 1965 m. gruodyje Maskvoje (juose dainavo Romanas Marijošius). 1966 m. dėl didelės muzikantų kaitos J.Tiškus nutarė reformuoti orkestrą. Vietoje jo įkūrė mažesnės apimties ansamblį, kurį pavadino „Estradinėmis melodijomis“. Taip to meto profesionaliausias Lietuvos estrados kolektyvas, per savo 10 metų egzistavimo laikotarpį surengęs daugiau nei 1200 koncertų, baigė savo egzistavimą.

Norint klausytis reikia prisijungti
Kraunama
NAUDOJATE NELEISTINAS PROGRAMAS, PRAŠOME PAŠALINTI, NORINT NAUDOTIS TINKLAPIU.