Dainininkas, pianistas, gitaristas, dainų autorius ir aranžuotojas, poetas. 7-jo dešimtmečio antroje pusėje baigė Alytaus muzikos mokyklos smuiko klasę. Grįžęs iš tarnybos armijoje 1970 m. grojo gitara Alytaus pašto grupėje “Aisčiai”. Netrukus tapo šio kolektyvo vadovu. “Aisčių’ repertuare, be populiarių to laikmečio užsienio atlikėjų dainų perdirbinių, dominavo savos kūrybos, bei “byto” stiliuje aranžuotos lietuvių liaudies dainos. Ansamblis intensyviai koncertavo, aktyviai dalyvavo įvairiuose estrados kolektyvų konkursuose, kaip “Žemaitijos taurė”, “Gintarinė triūba” ir kt. 1973 m. buvo pakviestas dainuoti į filharmonijos ansamblį “Estradinės melodijos”, kuriame dainininko-solisto veiklą derino su chorinio dirigavimo studijomis J. Tallat-Kelpšos aukštesniosioje muzikos mokykloje. 1975 m. baigęs studijas vadovavo filharmonijos ansambliui “Vilniaus aidai”. Šiam ansambliui rengdamas programas A. Jegelevičius vengė stereotipinių tuometinėje lietuviškoje estradoje įsigalėjusių šablonų. Jo aranžuotose kūriniuose akivaizdžiai jautėsi amerikietiško ”soft roko” įtaka, sumaniai naudojo braziliškos bosanovos, country muzikos elementus. Netikėtu rakursu aranžavo tuo metu vis labiau populiarėjančio Vytauto Kernagio dainas “Linksminkimos” ir “Pasakyki panytėle” (pagal poeto A. Vienažindžio eiles). 1977 m. A. Jegelevičius paliko “Vilniaus aidus” ir keletą metų dirbo Panevėžyje – vadovavo autokompresorių gamyklos estradiniam ansambliui. Nuo 1979 m. grojo garsiajame Vilniaus restorane ”Neringa”. 1981 m. įsidarbino “Trimito” orkestre, po metų dainavo Vilniaus estradinių ansamblių ir orkestrų susivienijimo kolektyvo “Šaltinėlis” programose. 1988-1995 m. dirbo teatro “Sietynas” (dabar “Vaidila”) muzikinės dalies vedėjumi. 2001 m. įkūrė ir vadovavo patriotinės dainos vokaliniam ansambliui “Gedimino vyrai” (Vidas Petkevičius, Pranas Zaremba ir Saulius Sipaitis). Kaip džiazo pianistas A. Jegelevičius pasirodė įvairiuose proginiuose renginiuose. Sukūrė daugiau nei 200 dainų. Didelė jų dalis sukurta bendradarbiaujant su Lietuvos televizijos ir radijo lengvosios muzikos orkestru. Parašė ir stambios formos kūrinių: miuziklai “Dzūkiška karčema” (1980, B. Sriubo libretas), “Spyruoklinis kareivėlis” (1986, V. Palčinskaitės libretas), “Lapės gyvenimas ir mirtis” (1991, pagal V. Pietario pasakas), “Po medžio skara” (1997, E. Mezginaitės libretas). Sukūrė dainų vokaliniams ansambliams ir chorui, muziką TV serialams “Butkai-Dapkai” (2003-2006) ir “Broliai” (2008). Išleido kelias poezijos knygas "Keletas vakar šiandien motyvų ir vienintelis prašymas" (2005), "Pokario berniukas"(2005), "Nerštas"(2007), "Kalbantys šešėliai"(2008). Žinomiausios dainos: Pirmosios gėlės (ž. V. Bložė, 1979 m. klausytojų išrinkta populiariausia Lietuvos radijo daina), Ne mano vestuvės (ž. E. Mezginaitė), Vaikystės šviesa (ž. J. Kunčinas), Pirmas žvilgsnis (ž. A. Antanavičius), Kur lyguma, lyg debesų (ž. E. Mezginaitė), Smuiko stygos (ž. V. Bložė), Baltas lino gyvenimas (E. Mezginaitė), Nakvynė saulės namuos (ž. V. Bložė), Tarp audrų (ž. A. Antanavičius), Tėvo sodas (ž. J. Strielkūnas), Dešimt žingsnių (ž. E. Mezginaitė), Prie Vilnelės (ž. J. Mačiukevičius), Vienkiemis (ž. A. Antanavičius), Kregždutė (ž. A. Antanavičius), Ožiaragis (ž. J. Kunčinas).
