Populiari 8-me dešimtmetyje estrados dainininkė dainuoti pradėjo Kauno miesto saviveikliniuose estrados kolektyvuose. 1971 m. pabaigoje kompozitorius Mindaugas Tamošiūnas pakvietė jaunąją dainininkę dalyvauti jo vadovaujamo orkestro “Oktava” plokštelės įrašo sesijoje Rygoje. L. Žemaitytė į plokštelę įdainavo dainą “Skendančios dienos”. 1972 m. dainavo filharmonijos ansamblyje “Vilniaus aidai”, o 1973 m. pavasarį buvo pakviesta į kitą, naujai suformuotą ansamblį “Nerija’, kuriam vadovavo Romualdas Bieliauskas. Dainuodama “Nerijoje” L. Žemaitytė išpopuliarino tokias dainas, kaip “Žaisliukai” (m. R. Bieliauskas, ž. S. Povilaičio), lietuvių liaudies “Pelėda”, M. Noviko “Lauk manęs” (ž. A. Saulynas), taip pat užsienio dainų lietuviškus perdirbinius - “Akropolis” (iš prancūsų dainininkės Mireille Mathieu repertuaro), “Vasarėlė” (olandų dueto “Mouth & McNeal” daina “Hello-A”) ir vokiečių kompozitoriaus Henry Mayer dainos “Herzen haben keine fenster“ lietuviškąją versiją “Daina tau” (liet.t S. Povilaičio). 1975 m. pabaigoje išėjusi iš “Nerijos” dainavo įvairių Kauno miesto restoranų šou programose. 10-jo dešimtmečio pradžioje dalyvavo Nijolė Tallat-Kelpšaitės programos “Alyvom sužydėk” koncertiniuose turuose. 1995 metais pradėjo solinę veiklą. Bendradarbiaudama su Kauno muzikos leidybine firmą “Pūkas” išleido keletą klausytojų tarpe populiarumą turėjusių albumų: “Daina tau” (1995), “Atsisveikint neskubėk” (1996), “Vasaros valanda” (1997), “Liksiu laiminga” (1998), “Likimo žvaigždė” (1999) ir kt. Populiariomis naujajame dainininkės repertuare tapo tokios dainos, kaip: Atsisveikint neskubėk, Neišeik, Liksiu laiminga, Raudoni šermukšniai, Balandis mano baltas tu, Tango lietuje, Paklydau savyje, Kitam krante, Jūra, atleisk.
