Žinomas Lietuvos kompozitorius, dainų autorius, muzikos pedagogas. Pokario metais lankė privačias fortepiono pamokas, mokėsi Kauno politechnikume (dabar Kauno technikos kolegija). 6-jo dešimtmečio pradžioje dirbo inžinieriumi Kauno audinių fabrike “Drobė” . Čia subūrė pirmąjį nedidelį ansamblį. Grojo šokių vakaruose populiarius to laikmečio užsienio šlagerius, akompanavo fabriko chorui. Lygiagrečiai studijavo V.Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos akordeono klasėje, taip pat mokėsi kompozicijos pagrindų pas kompozitorių Vytautą Klovą. Vėliau, nuo 1953 m. tęsė kompozicijos studijas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1958 m. susikūrus Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestrui (vad. J. Vadauskas), kurį laiką jame grojo akordeonu. Pirmąją dainą pagal poetės V. Šulcaitės žodžius “Kauno jūra” sukūrė 1961 m. Vėliau parašė ir aranžavo keletą kūrinių (“Neišeik tu iš sodžiaus”, “Neverki, mergele”) diksilendo ansambliui. 7-jo dešimtmečio viduryje išplitus pasaulyje tvisto madai, sukūrė šio šokio ritmu dainą “Vilniaus stogai” (ž. E.Juškevičiaus), kurią atliko dainininkas Jonas Mašanauskas. 1965 m. Vilniaus senamiesčio gatvėse nufilmuota šios dainos vaizdo versija laikoma pirmuoju Lietuvoje sukurtu vaizdoklipu. Vadovavo Vilniaus ryšininkų klubo ansambliui “Ritmas”, kuriame kelią į profesionalią sceną pradėjo Stasys Povilaitis, Birutė Dambrauskaitė, Kęstutis Antanėlis ir kt. Su ansambliu gastroliavo kruiziniu laivu po Viduržiemo jūros šalis. 1969 m. šalyje išgarsėjo dar vienas kompozitoriaus šlageris “Pienė” (ž. A.Saulyno), kurį specialiai parašė Felikso Viskanto vadovaujamam merginų vokaliniam ansambliui. Vėliau šia dainą išpopuliarino dainininkų Viktoro Malinausko ir Nijolės Tallat-Kelpšaitės duetas. Taip pat klaustytojai pamėgo “Estradinių melodijų” ansamblio solisto Jurgio Žukausko atliekamą kompozitoriaus dainą “Jaunystė” (ž. S. Žlibino), bei 1971 m. Benedikto Gadeikio dainuojamą “Motinos valsą (ž. P. Gaulė). Pastaroji tapo viena labiausiai pageidaujamų dainų tuometiniuose radijo sveikinimų ir pageidavimų koncertuose. 1972 m. sėkmės susilaukė dar dvi “Vilniaus bokštų” konkurse nuskambėjusios M. Vaitkevičiaus dainos - “Eina mergaitė” (ž. V. Šulcaitė) ir “Laumės juosta” (ž. E.Juškevičius). Pirmąją atlikęs dainininkas Dainius Čepas pelnė konkurso laureato vardą, antroji - atlikta Sauliaus Lileikio, o vėliau perdainuota Danutės Neimontaitės tapo populiariausiu 8-jo dešimtmečio šlageriu Lietuvoje. Populiari buvo ir Onutės Karkauskaitė ir Tautvydo Bigotos dueto 1973 m. atlikta daina “Prisiminimų valsas” (ž. P. Gaulė). Ilgą laiką kompozitorius dirbo Vilniaus B.Dvarionio muzikos mokyklos akordeono klasės mokytoju. 1975 m. ten įkūrė estradinės muzikos skyrių ir jam vadovavo iki 2002 m. Ne kartą buvo “Dainų dainelės” konkurso žiuri nariu, dirigavo 1965 ir 1970 m. respublikinėms dainų šventėms. Sukūrė stambios formos kūrinių – operas vaikams „Pupa ir seneliai“ bei „Voro vestuvės“, vokalinę siuitą „Susiradom smuiko raktą“. Tragiškai žuvo autoavarijoje 2006 m. lapkričio 11 d. grįždamas naktį iš jubiliejinio savo koncerto. Populiariausios dainos: Kauno jūra (ž. V. Šulcaitė), Žvejo meilė (ž. S. Valys), Vilniaus stogai (ž. E.Juškevičius), Ten, kur būdavome dviese (ž. S. Žlibinas), Jaunystė (ž. S. Žlibinas), Pienė (ž. A. Saulynas), Neptūno žemė (ž. S. Žlibinas), Čipolinas (ž. P. Gaulė), Motinos valsas (ž. P. Gaulė), Eina mergaitė (ž. V. Šulcaitė), Laumės juosta (ž. E. Juškevičius), Tomi, už jūrų neplauki (ž. P. Gaulė), Prisiminimų valsas (ž. P. Gaulė), Lietuvė motina (ž. V. Šulcaitė), Sodo obelėlė (ž. P. Gaulė), Bobų vasara (ž. P. Gaulė), Mėlynakė Rasa (ž. S. Žlibinas), Obelėlė ir upelis (ž. P. Gaulė), O ką aš daryčiau? (ž. S. Žlibinas), Paklydo ramunė (ž. P. Gaulė), Motinos širdis (ž. N. Tallat-Kelpšaitė), Vasaros naktį (ž. E. Drėgva), Dainuokit vyturiai (ž. V. Barauskas)
