Populiarus 8-9 dešimtmečiuose valstybinės filharmonijos ansamblis, įkurtas 1970 m. Klaipėdoje. Pirmosios ansamblio sudėties (Petras Jokūbauskas - vad, Arvydas Bitinieks – muš, Kazimieras Karvelis – ss, fl, Jurijus Kumpanas – bg, Viktoras Čiupachinas– g, Vladas Spučys – klv, Vygaudas Miceika - g) programose dominavo dainininkų – solistų, tokių kaip Nijolė Tallat-Kelpšaitė, Valdemaras Antanavičius, Aldona Stasiūnaitė, Simonas Donskovas ir Saulius Lileikis pasirodymai. 1972 m. sausyje, kuomet “Nerijos” vadovo pareigas perėmė buvęs ansamblio „Vilniaus aidai“ trimitininkas Romualdas Bieliauskas iš esmės keitėsi ir ansamblio muzikantų sudėtis (Romualdas Bieliauskas – klv, tr, vok, Stanislovas Čiapas – tr, vok, Stasys Rezgevičius – tb, Stasys Grumbinas – tb, g, Mečislovas Murnikovas – bg, Viktoras Čiupachinas – g, Georgijus Radčenko – vok, g, Vladimiras Jegorovas – muš). Be anksčiau „Nerijoje“ dainavusios solistės Nijolės Tallat-Kelpšaitės, naujais vokalistais tapo Rima Momgaudytė bei iš “Vilniaus aidų” ansamblio atėjęs Benediktas Gadeikis. Šalia jų, naujasis ansamblio vadovas neatsispirdamas tuo metu vis labiau plintančiai taip vadinamų „vokalinių-instrumentinių ansamblių“ mados bangai, kai dainininkais tapdavo patys grupės muzikantai, iš tuometinės „Nerijos“ muzikantų suformavo vokalinį kvartetą (Bieliauskas, Čiapas, Jegorovas ir Radčenka). Ypač populiarus tapo jų atliktas britų grupės “Christie” dainos “Iron Horse” perdirbinys „Gyveno sau vaikinas“ (liet.t. V. Petkevičius) ir paties vadovo sukurta „Netiesa, tai tikrai netiesa“ (ž. N. Tallat-Kelpšaitė). Jos buvo įrašytos į 1973 m. išleistą pirmąją ansamblio plokštelę. Tų pačių metų pavasarį ansamblį palikusią R. Momgaudytę pakeitė jauna ir perspektyvi dainininkė Laima Žemaitytė (prieš tai dainavusi “Oktavoje” ir “Vilniaus aiduose”). Tai pat prie “Nerijos” prisijungė buvęs ansamblio “Nemuno žiburiai” solistas Stasys Povilaitis. Su naujais “Nerijos” solistais parengta programa „Per Klausučių ulytėlę“ 1973 m. susilaukė didelio klausytojų susidomėjimo. Didelį įspūdį tuomet darė ansamblio vadovo pasirinktas drąsus ir novatoriškas lietuviško folkloro interpretavimo būdas, tam panaudojant roko muzikos išraiškos priemones (lietuvių l. dainos “Pelėda” ir “Per Klausučių ulytėlę”). Žavėjo R. Bieliausko tobulai aranžuotos ir Stasio Povilaičio įspūdingai atliktos amerikiečių “soul” dainininkės Brendos Holloway repertuaro dainos “You've Made Me So Very Happy” perdirbinys “Tau dėkoju”, bei roko energija pulsuojanti paties ansamblio vadovo sukurta daina “Grįžkit, sakmės” (ž. S. Povilaitis). Į programą buvo nevengiama įtraukti ir populiarius to laikmečio šlagerius. Klausytojai itin pamėgo N. Tallat-Kelpšaitės atlikta “Ne, nereikia ašarų” (orig. versija “Nemoj draga plakati”, iš kroatų grupės “Pro Arte” repertuaro), S. Povilaičio “Vėl švieski” (1971 m. Tenerifės dainų festivalio dainos-nugalėtojos “Help Ayudame” perdirbinys, vėliau tapęs visų laikų Lietuvos popšlageriu), L. Žemaitytės “Žaisliukai” (m. R. Bieliauskas, ž. S. Povilaitis) ir B. Gadeikio sudainuotas “Ryt iš ryto” (britų dainininko Danielio Boone dainos “Beautiful Sunday” perdirbinys, liet.t. N. Tallat-Kelpšaitės), bei garsaus bulgarų dainininko E. Dimitrovo - “Monika”. Didesniąją šios programos dainų dalį ansamblis Vilniaus plokštelių studijoje įrašė į vieną didelę ir dvi mažas plokšteles. 1973 m. pabaigoje Nijolei Tallat-Kelpšaitei palikus ansamblį, kitų metų sausį “Nerija” pasipildė naujais nariais. Gitaristą G. Radčenką pakeitė Antanas Čapas, būgnininką V. Jegorovą - buvęs “Kopų balsų” narys Vladas Laumenis, o pučiamųjų sekciją sustiprino saksofonistas Algirdas Mockūnas. 1975 m., kuomet “Nerijoje” pradėjo dainuoti Birutė Petrikytė, po pusmečio ansamblį paliko B. Gadeikis ir L. Žemaitytė. 1976 m. pavasarį vėl naujos permainos - populiariajam ansamblio solistui S. Povilaičiui perėjus dainuoti į Miko Suraučiaus ansamblį, į jo vietą atėjo panevėžietis dainininkas Vitalijus Pauliukas. Po metų S. Povilaičiui sugrįžus atgal, “Nerija” parengė programą „Užtraukim vyrai dainą“, kurios didesnė dalis buvo išleista dvigubame to paties pavadinimo albume. Beje, tuomet ansamblio sudėčiai pasipildžius kauniečiu dainininku Liutauru Čepracku, smuikininku Alvydu Lukoševičiumi (vėliau išgarsėjusiam pseudonimu “Obuolys”, m.2008.06.28.), violončelininkui ir gitaristui Kestučiui Ligeikai, bei trimitininkui Vytautui Danisevičiui “Nerija” tapo grynai vyrišku kolektyvu. Klausytojų tarpe išpopuliarėjo tokios šios programos dainos, kaip Antano Čapo atlikta “Pašauki mane” (m. T. Makačinas, ž. A. Saulynas), Stasio Povilaičio “O ką aš daryčiau?”(m. M. Vaitkevičiaus, ž. S. Žlibino), Liutauro Čepracko “Gegužio naktį” (m. M. Tamošiūnas, ž. B. Sriubo) ir Vitalijaus Pauliuko “Po gegužinės” (olandų popgrupės “George Baker Selection” dainos “Morning Sky” perdirbinys). “Nerija” intensyviai koncertavo po buvusios Sovietų Sąjungos respublikas, lankėsi Lenkijoje, buvusioje VDR ir Čekoslovakijoje. Jų koncertus ne kartą transliavo Maskvos, Leningrado (dabar Sankt-Perterburgas), Rygos, Kijevo ir Vilniaus televizijos. Nemažesnės sėkmės susilaukė ir 1978 metais parengta programa „Dainų nupynsim pynę“, kurioje skambėjo tokios populiarios dainos, kaip S. Povilaičio atlikta “Žirgų lenktynės” (m. G. Pauga, ž. V. Bložė), L. Čepracko “Vyturių žemė” (m. M. Tamošiūnas, ž. J. Nekrošius), bei olandų grupės “Ferrari” repertuaro dviejų dainų “Mademoiselle” ir “I’m A Rambler” perdirbiniai, kuriuos lietuviškais pavadinimais “Vien tik mums” ir “Dar ne ruduo” (liet. ž. S. Povilaičio) atliko Antanas Čapas ir Vitalijus Pauliukas. 1979 m. į ansamblį grįžo, pradiniame jo veiklos etape dalyvavęs Simonas Donskovas (pakeitė L. Čepracką), o trimitininko V. Danisevičiaus vietoje stojo Kazimieras Neviera. Tais metais parengta nauja programa „Ir mažiems, ir dideliems“ buvo paskutinis ansamblio vadovo Romualdo Bieliausko darbas. Metų pabaigoje Čekoslovakijoje gastroliuojančią “Neriją”pasiekė žinia apie sunkiai sirgusio vadovo mirtį.. Vadovavimo vairą perėmė ansamblio trimitininkas Stanislovas Čiapas. Pagerbdami buvusio vadovo atminimą “Nerija” 1980 m. pradžioje įrašė didelę plokštelę su Romualdo Bieliausko parengtos paskutinės programos dainomis. Itin populiari šioje programoje buvo V. Kernagio aranžuota lietuvių l. daina “Du gaideliai”, taip pat V. Pauliuko atlikta “Raganėlių puota” (britų grupės “Smokie” dainos “Oh Carol” perdirbinys, liet.t. I. Bierontaitės), S. Donskovo padainuotos R. Paulso “Vieną naktį” (liet.t ž. B. Sriubas) ir “Laiko ratas” (airių dainininko Joe Dolano repertuaro dainos “16 Brothers” perdirbinys), bei S. Povilaičio išraiškingai sudainuota “Kristina” (orig. versija “Jedna zima za Kristinom”, iš populiariaus tuometinės Jugoslavijos dainininko Z. Čioličiaus repertuaro, m. K. Kovač, liet.t. S. Povilaičio). 1980 metų pavasarį “Neriją” palikusį vokalistą ir smuikininką A. Lukoševičių pakeitė iš “Kopų balsų” atėjęs Edmundas Kučinskas. Jam ansamblyje taip pat atiteko klavišininko pareigos. Pirmają naujojo vadovo S. Čiapo parengtą programą “Daina dainą veja” ansamblis pristatė rugpjūtyje Palangos “Baltijos jaunystė ‘80” festivalyje. Metų pabaigoje ansamblį paliko Antanas Čapas ir Simonas Donskovas. Naujuoju ansamblio dainuojančiu gitaristu tapo Alius Miliauskas, o dar vienu papildomu klavišininku - Artūras Rimkus. 1982 m. vėl naujos permainos. “Neriją” paliko gitaristas Kęstutis Ligeika, trimitininkas Kazimieras Neviera, kiek vėliau būgnininkas Vladas Laumenis. Netrukus “Nerijos” sudėtyje pasirodė buvęs “Vilniaus aidų” solistas Vygantas Keliauskas, klavišininkas Vladas Klimas ir būgnininkas Kęstutis Gascevičius. Su naujais nariais ansamblis 1983 m. pradžioje įrašė didelę plokštelę, kuri, beje tapo paskutiniąją ilgoje ansamblio istorijoje. Tais pačiais metais prie ansamblio vienam koncertiniam sezonui prisijungė trimitininkas Vytautas Grubliauskas, vėliau išgarsėjęs sceniniu pseudonimu “Kongas”. Metų pabaigoje ansamblį paliko Edmundas Kučinskas, dar po metų - Stasys Povilaitis. 1985 m. į V. Kernagio įkurtą “Dainos teatrą” perėjo būgnininkas Kęstutis Gascevičius. Jį pakeitė prieš tai grupėje “Plius minus” grojęs Algirdas Šiuipys. Prie ansamblio prisijungė talentingas saksofonistas Romas Malašauskas, dainininkė Roma Mačiulytė (anksčiau dainavusi “Trimito” estradinėje grupėje), bei vokalistas Aleksas Kastanavičius. Po metų R. Mačiulytei išėjus, į jos vietą priimta grupės “Impulsas” vokalistė Džordana Butkutė. 1988 m. Dž. Butkutei kartu A. Šiuipiu, V. Klimu ir Vygandas Vaišnoras perėjus į naujai įkurtą grupę “Salto”, “Nerijoje” debiutavo du talentingi vokalistai Rolandas Janavičius ir Vitalijus Drėlingas. Tačiau besikeičianti situacija Lietuvos populiariosios muzikos srityje, gausus naujosios kartos grupių kūrimasis, kas iš esmės tapo pagrindine nepaliaujamos muzikantų kaitos “Nerijoje” ir jos meninio lygio kritimo priežastimi, 1989 m. rudenį privertė vadovą Stanislovą Čiapą priimti sprendimą pasitraukti iš kolektyvo. Taip buvo užvertas pirmasis, beveik 20 metų trukęs “Nerijos” veiklos etapas. 10-jo dešimtmečio pradžioje ansamblio veiklą atgaivino dainininkas Simonas Donskovas. Suformavęs iš keturių muzikantų instrumentinę grupę (Egidijus Jovaiša, Algirdas Zigmantas, Algirdas Lukšys ir Aleksas Kastanavičius) tęsė šlovingojo ansamblio tradicijas. Vėliau S. Donskovui pasitraukus, grupė, naudodama senąjį “Nerijos”pavadinimą muzikavo savarankiškai. Veiklą tęsia iki šiol. Atlieka stereotipiškus, “europop” stiliui būdingus kūrinius, aranžuotus elektroniniems instrumentams. Populiariausios “Nerijos” repertuaro dainos: Gyveno sau vaikinas, Grįžkit, sakmės, Žaisliukai, Vėl švieski, Ne, nereikia ašarų, Siselija, Mama, Tik rytoj, Tavo langų šiluma, Gal ir teks, Aidi lopšinė, Tai todėl, Vasarėlė, Vilniui, Pavasaris gimtinėje, Daina tau, Oi, Franka, Iš Suvalkijos lygumų, Reikia tepti, Gegužio naktį, Po gegužinės, Pašauki mane, O ką aš daryčiau, Žirgų lenktynės, Vien tik mums, Dar ne ruduo, Laiko ratas, Raganų puota, Kristina, Sveiki namai, Du gaideliai, Jurga-Jurgita, Geltonos užuolaidos, Sudeginti tiltai, Gera buvo, Čipolinai, Sugrįžk.
