Populiarus 8-9 dešimtmečių estrados dainininkas, liaudiškos muzikos atlikėjas, dainų autorius, aranžuotojas, ilgametis „Armonikos“ ansamblio vadovas. Nuo penkerių metų pradėjo groti armonika. Mokydamasis Šėtos vidurinėje mokykloje akomponavo tautinių šokių būreliui, dainavo ir grojo mokyklos renginiuose. 1957 m. įstojo į Kauno J. Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą (dabar J. Gruodžio konservatorija), kur studijavo liaudies instrumentus ir solinį dainavimą . Buvo vienas pirmųjų chromatinės birbynės pradininkų Lietuvoje. Savo, kaip birbyninko ir solisto karjerą pradėjo Kauno Medicinos darbuotojų dainų ir šokių ansamblyje. Tuo pačiu metu grojo pirmąja birbyne ir dainavo KTU dainų ir šokių ansamblyje „Nemunas“. Studijuodamas 1961 m. laimėjo konkursą ir buvo priimtas į Kauno muzikinį teatrą. 1963 -1966 m. tarnaudamas armijoje grojo birbyne, saksofonu, klarnetu, dainavo Rygos kareivių dainų ir šokių ansamblyje. 1966-1968 m. dainavo „Lietuvos“ ansamblyje (vad. V. Bartusevičius) ir Vilniaus Statybininkų rūmų estradiniame ansamblyje (vad. J. Cijūnėlis). Pastarajame kolektyve Stasys Liupkevičiaus pradėjo profesionalaus solisto karjerą. Sėkmingai pasirodė įvairiuose konkursuose ir festivaliuose Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje. Lenkų dainos konkurse Vilniuje tapo geriausiu lenkų dainos atlikeju, Baltarusijoje tarptautiniame profesionalių dainininkų konkurse iškovojo diplomanto nominaciją, dalyvavo „Vilniaus bokštų“ konkurse. 1970 m. Kauno „Gintarinėje triūboje“ laimėjo specialų publikos prizą. Grojo 1969 m. susikūrusiame liaudiškos muzikos ansamblyje „Armonika“, o nuo 1981m. buvo paskirtas šio ansamblio vadovu. Su „Armonika“ įrašė daugiau nei 700 dainų ir vaizdoklipų . 1972 m. baigęs valstybinę konservatoriją dainavo Lietuvos Operos ir Baleto teatre. Sukūrė pagrindinį Chosė vaidmenį G. Bizet operoje „Karmen“, Ferhado vaidmenį V. Barkausko operoje „Legendą apie meilę“ , Jonteko - S. Moniuškos operoje „Halka“ ,Volodios - R. Ščedrino „Ne vien tik meilė“ ir kitus. Nuo 1975m. dirbo tuometiniame Lietuvos Radijo ir Televizijos komitete muzikinių laidų režisieriumi. Aktyviai bendradarbiavo (nuo 1967 m.) su Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestru. Jam akompanuojant Stasys Liupkevičius atliko tokias klausytojų pamėgtas dainas, kaip M. Noviko „Saulė, daina ir tu“(ž. S. Žlibino), „Laužo liepsna“ (ž. A. Saulyno), „ Kai pabunda šilai“(ž. J. Lapašinsko), „Putinai“ (ž. A. Saulyno), „Lauk manęs“ (ž. A. Saulyno), „Širdies daina“ (ž. E. Drėgvos), “Sula“ (ž. V. Bložės), B. Gorbulskio „ Žvangutis“ (ž. P. Gerulaičio), V. Telksnio „Raganėlės vestuvės“ (ž. B. Dačiulio), F. Bajoro „Talalinės“ (ž. lietuvių l.).Taip pat populiariomis buvo dainininko atliktos dainos duetu su Gražina Pakėnaite - M. Noviko „Žalioj stotelėje“, „Dainuokim po du“ (ž. A. Saulyno), R. Racevičiaus „Atsiliepk dainoj“ (ž. S. Žlibino), B. Gorbulskio “Balton aušron” ( ž. A. Saulyno), “Gera grįžti” (ž. S. Žlibino), duetu su N. Tallat-Kelpšaite “Gintaro tėvynė” (ž. J. Strielkūno), duetu su O. Valiukevičiūte “Parnešt saulėtekio einu” (m. V. Telksnys, ž. K. Astrausko) ir kt. Šias ir kitas populiarias dainas devintajame dešimtmetyje ne kartą dainavo kompozitorių Benjamino Gorbulskio, Mikalojaus Noviko, Miko Vaitkevičiaus autoriniuose vakaruose akompanuojant LRT Lengvosios muzikos orkestrui, pučiamųjų orkestrui „Trimitu“, bei Vilniaus miesto estradiniam ansambliui (vad. T. Saldauskas). Dešimtame dešimtmetyje S. Liupkevičius parengė keletą programų su savo dukromis Ugne ir Audra. . Yra sukūręs daugiau nei 200 kūrinių. Jo dainos įrašytos 24 plokštelėse 2000 m. išleido albumą „Kaimynėli, svečias būk“, o 2009 m. „Apkabink savo metų tekėjimą“. Dainininkas iki šiol tęsia savo koncertinę veiklą, dalyvauja TV laidose, dažnai kviečiamas į įvairių muzikinių konkursų komisijas. Koncertavo Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Sirijoje Jordanijoje, Kanadoje, JAV, Brazilijoje, Argentinoje, Urugvajuje , Australijoje, Liuksemburge, Belgijoje ir beveik visose buvusios Sovietų Sąjungos respublikose. Populiariausios jo kūrybos dainos: Varnalėša, Seneliui, Tėve, tu džiaugsmo ašarų neslėpk, Apkabink savo metų tekėjimą, Tėvo žaizdras, Buvo naktys švento Jono
