Vienas populiariausių Lietuvos estrados dainininkų, dainų tekstų autorius. Vaikystėje, kurią praleido Kaune, mokėsi muzikos mokykloje groti smuiku ir obojumi, lankė profsąjungos rūmų, o vėliau Kauno radiofono berniukų chorus. 1963 m. persikėlęs su mama gyventi į Palangą grojo kurorto kultūros namų estradiniame orkestre (vadovas J. Macevičius) . Vėliau su keliais orkestro muzikantais Viktoru Malinausku ir Alfredu Maciumi sukūrė atskirą jaunimo grupę. Atliko L. Armstrongo. E. Fitzgerald, P. Ankos repertuaro kūrinius. 1965 m. pabaigęs Palangos vakarinę mokyklą įstojo į Vilniaus universiteto žurnalistikos fakultetą. Studijuodamas sostinėje Stasys Povilaitis dainavo statybininkų kultūros rūmų estradiniame ansamblyje “Ritmas”, kuriam vadovavo kompozitorius Mikas Vaitkevičius. Šiame kolektyve Stasys dainavo 5 metus, su juo pasirodė daugelyje konkursų. Ypač sėkmingas jaunajam dainininkui buvo 1967-68 metų sezonas: konkursuose “Kauno pavasaris” iškovotas diplomanto vardas, o Latvijos “Liepojos dzintars-67” pelnyta aukščiausia vieta. Už atliktas M.Vaitkevičiaus “Čipolinas” (ž. P. Gaulė) ir T. Makačino “Jūros laiškai” (ž. S. Žlibinas) dainas pirmajame “Vilniaus bokštų-68” konkurse dainininkas buvo įvertintas diplomanto vardu. 1970 m. kovo 16 d. debiutavo filharmonijos ansamblyje “Nemuno žiburiai” (vad. L. Šaltenis) . Ypač populiariomis tapo su šiuo kolektyvu Stasio Povilaičio atliktos tokios dainos, kaip čekų kompozitoriaus K.Svobodos “Padovanokit šypseną”, amerikiečių grupės “Blood, Sweat & Tears” dainos “Spinning Wheel” perdirbinys “Karuselė”, bei lenkų kompozitoriaus M. Sventickio “Ten, kur šaltinis” (visų liet.t. autorius S. Povilaitis). Tais pačiais metais dainininkas tapo Vilniuje surengto lenkų dainos festivalio laureatu. Šiame renginyje iškovota pergalė Stasiui Povilaičiui suteikė galimybę, garbės svečio teisėmis pasirodyti garsiajame Opolės lenkų dainos festivalyje (Lenkija). 1973 m. pavasarį dainininkas pradėjo dainuoti į naujos sudėties filharmonijos ansamblyje “Nerija” (vad. R.Bieliauskas). Tais metais ansamblio parengtoje programoje “Per Klausučių ulytėlę” didelį pasisekimą klausytojų tarpe turėjo S.Povilaičio atliekamos dainos, tokios, kaip G. Paugos “Sulaukt negalėsiu” (ž. P. Gaulės), serbų kompozitoriaus V. Borisavljevičiaus “Siselija” (orig. versija “Odiseja”), o ypač olandų kilmės ispanų dainininko Tony Ronaldo repertuaro dainos “Help, ayúdame” perdirbinys “Vėl švieski” (muz. D. Vangarde, liet.t. S.Povilaičio). Pastaroji tapo visų laikų popšlageriu Lietuvoje, kurio populiarumas neblėsta dar ir šiandien. Ne ką mažesnį pasisekimą turėjo ir sekanti, 1974 metais su “Nerija” parengta programa. Klausytojai itin pamėgo tokias S.Povilaičio atliekamas dainas, kaip “Tu man atleisk”(m. A.Raudonikio, ž. V. Bložė), “Tu ateisi” (m. M.Tamošiūnas ž. V.Šulcaitė), suomių atlikėjo Jukkos Kuoppamiakės dainų “Pieni mes” ir “Nain savel soi” perdirbinius – “Tik rytoj” ir “Tavo langų šiluma” , bei prancūzų dainininko Pierro Groscolo šlagerio “Lady Lay” perdirbinį “Aidi lopšinė” (liet.t. S. Povilaičio). Dalis šių dainų pasirodė 1975 m. plokštelių firmos “Melodija” išleistame pirmajame dainininko soliniame albume. 1976 m. S. Povilaitis priėmė Miko Suraučiaus kvietimą dainuoti jo ansamblyje. Su šiuo kolektyvu parengtoje programoje Stasys Povilaitis atliko roko muzikos stilistikai artimus kūrinius, kurie, deja nesusilaukė didesnio klausytojo susidomėjimo. Po metų dainininkas priėmė sprendimą grįžti atgal į “Nerija”, kurios nariu išbuvo iki 1984 metų. Palikęs garsųjį ansamblį iki 1987 metų dainavo viešbučio „Lietuva“ šou programose. Vėliau kuriam laikui dainininkas nutraukė aktyvią koncertinę ir kūrybinę veiklą. Praeito šimtmečio paskutinio dešimtmečio pradžioje S.Povilaitis vėl pradėjo aktyviai koncertuoti. 1991 m. birželį dainininkui buvo įtekta A.Šabaniausko premiją. Tais pačiais įrašė antrąjį solinį albumą “Po dvidešimties metų”, o vėliau išleido visą seriją rinkinių su populiariausiomis savo repertuaro dainomis. Didelio pasisekimo 2002 m. susilaukė Stasio Povilaičio bendras projektas su kauniečių roko grupe “Rebelheart” – su ja atliko senuosius kūrinius, aranžuotus ekspresyviu roko muzikos stiliumi. Gerbėjai entuziastingai sutiko ir naujasias dainininko repertuaro dainas, tokias kaip T. Leiburo “Giminės” (iš to paties pavadinimo TV serijalo, ž. J. Strielkūno), G. Litinsko “Jūros melodija” (ž. S. Povilaičio), A. Bujavičiaus “Metų turtas” (ž. A. Kancevičiaus), G. Savinienės “Vyšnių sodai” (ž. E. Drėgvos), J. Siurbio “Palanga” (ž. N. Laukavičienės), R. Šilinsko “Mano žemė, Lietuva”, A. Raudonikio “Iš glėbio vasaros ugnies” (ž. S. Žlibino) ir kt. Daugelio nuomone Stasio Povilaičio ilgaamžio populiarumo sėkmė slypi ne tik patraukliame jo balso diapazone, bet ir itin sėkmingai pasirinktuose repertuaro kūriniuose. Už nuopelnus muzikai 1997 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu ir muzikinių apdovanojimų “Bravo “premija, o 2013 - M.A.M.A. apdovanojimų prizu.
