Populiarus pop/roko dainininkas dainuoti ir skambinti gitara pradėjo ankstyvojoje vaikystėje. Baigęs Kauno 7-ją vidurinę mokyklą, politechnikos institute (dabar Kauno technologijų institutas) studijavo mašinų gamybą. Studentų šokių vakaruose dainavo populiarius to laikmečio roko muzikos hitus. Nuo 1981 m. pradėjo dainuoti sportinio inventoriaus gamyklos “Dinamo” ansamblyje. 1982 m. rudenį tapo filharmonijos ansamblio “Vilniaus aidai” solistu. Sekančiais metais dainavo A. Orlovo grupėje “Roko laboratorija”, taip pat Kauno restorano “Žaliasis kalnas” šou programose. 1985 m. grįžo į “Dinamo” ansamblį, kuris netrukus pasivadinęs “Coda” tapo neeatatiniu Lietuvos filharmonijos kolektyvu. 1986 m. metų vasarą pasirodė pirmajame Jūrmalos jaunųjų atlikėjų konkurse. Jame atliko ansamblio vadovo Roberto Stanionio dainą “Antilopė” . Pastaroji, su kitomis R. Stanionio sukurtomis pagal poeto Algimanto Baltakio eiles dainomis “Į tavę”, “Pėdsakai”, bei “Miškų dukra” (ž. S. Anglickio) vėliau tapo populiariausomis dainininko repertuare. Po pasirodymo Jūrmalos konkurse Egidijus Sipavičiaus išgarsėjo visoje Sovietų Sąjungoje, o ypač tada, kai Maskvos Ostankino televizijos laidoje „Rytinis paštas” dainininkas atliko tuo metu madingu “breiko” šokiu ritmu aranžuota Gintauto Abariaus dainą “Keistas šokis” (ž. G. Zdebskis). 1987 m. vasarą E. Sipavičius dalyvavo Karlhamne (Švedija) vykusiame Baltijos šalių atlikėjų konkurse, kuriame pelnė “publikos simpatijų” prizą. Tais pačiais su dainininke Vilija Grigonyte įrašė plokštelę. Klausytojai itin pamėgo iš jos E. Sipavičiaus įdainuotas G. Abariaus dainas, tokias kaip “Diskoteka”, “Nieko nėr geriau už darganotą orą” (ž. G. Zdebskio) ir “Šaltytuvas” (ž. A. Pabijūnas). 1988 m. rugpjūtyje su ansambliu “Coda” pasirodęs Palangos “Baltijos jaunystė” festivalyje pelnė geriausio dainininko prizą. Po metų, kuomet dienos šviesą išvydo pirmasis ansamblio “Coda” albumas “Sapnas”, Egidijus Sipavičius paliko šį kolektyvą. Įkūręs savo grupę “Egis Show”, su ja koncertavo Nyderlandų, Italijos ir Šveicarijoje klubuose. 1995 m. grįžęs į Lietuvą išleido romantiškų baladžių albumą “Svarstyklių ženkle”. Klausytojams neparodžius didesnio susidomėjimo šiuo dainininko darbu, po dviejų metų Egidijus Sipavičius įrašė linksmesnio pobūdžio dainų albumą, atliktų rokenrolo ir boogie stilių maniera. Itin klausytojų mėgiama tapo tvisto ritmu atgaivinta legendinė M. Vaitkevičius daina “Vilniaus stogai” (ž. E. Juškevičius), bei paties dainininko sukurta “Tėtė šoka bugi”. Vėliau Egidijus Sipavičius išleido dar kelius sėkmės sulaukusius albumus “Visai neseniai” (2001) ir “Spalvotas” (2005). Pastarajame, atlikėjas šalia savo mėgiamos boogie-woogie, rokenrolo ir ritmenbliuzo stilistikos kūrinių įrašė keletą folkloro motyvais ir madingo hip-hopo ritmais aranžuotų dainų, kaip lietuvišką “Ru ta tu, Ru ta ta”, bei egzotišką rytietiško skambesio “Egipte”. Egidijus Sipavičius yra dažnas įvairių TV projektų dalyvis ir svečias. 2004 m. Lietuvos televizijoje vedė laidą “Vakaro autografas”, 2007 m. - TV3 televizijoje projektą “Ačiū Dievui, atėjai”, o 2008 m. “Žmonos”. Dalyvavo LRT muzikiniuose projektuose “Iššūkis žvaigždėms - Lietuvos dainų dešimtukas” (2007) ir “Auksinis balsas” (2014), LNK televizijos projektuose “Žvaigždžių duetai” (2009 ir 2013), “LT daina” (2010) ir “Dainuok, jei gali” (2011). Sukūrė Erodo vaidmenį garsioje A. Lloyd Webberio roko operoje “Jėzus Kristus – superžvaigždė” (2009), o 2013 m. dalyvavo Roko Radzevičiaus miuziklo (R. Stanevičiaus libretas) “Pranašas: kartokite myliu!” pastatymuose.
