Žinomas lietuvių dainuojamosios poezijos atlikėjas, dažnai įvardijamas šio žanro pradininku Lietuvoje, dainų autorius, aktorius, pramoginių renginių režisierius, TV laidų vedantysis. Gimė aktorių Aleksandro Kernagio ir Gražinos Blynaitės-Kernagienės šeimoje. Ankstyvoje vaikystėje mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokyklos fortepiono klasėje, vėliau Vilniaus 23-je vidurinėje mokykloje (dabar Simono Daukanto gimnazija), bei jaunimo vakarinėje vid. mokykloje. Paauglystės metais pradėjo skambinti gitara, rašyti eiles ir kurti muziką. 1966 m. būdamas aštuntoje klasėje su draugais (A. Kavoliūnas – vok, T. Gustaitis – g, R. Pirmaitis – bg, A. Vasiliauskas – muš) įkūrė ansamblį „Aisčiai“. Grojo mokyklos šokių vakaruose garsių to laikmečio pasaulio “byto” grupių kūrinius. 1968 m. atliko epizodinį vaidmenį A. Aramino filme “Kai aš mažas buvau”. 1969 m. įstojo į Valstybinės konservatorijos aktorinio meistriškumo fakultetą. Studijuodamas dalyvavo grupės “Rupūs miltai” veikloje (O. Zacharenkovas - vok, J. Tartėnas - g, A. Trizna - g, A. Kavaliūnas - g , A. Ramonas - bg, klv). Šiuo laikotarpiu V. Kernagis sukūrė vėliau išgarsėjusias balades “Margi sakalai” (ž. V. Mykolaičio-Putino), “Milžinai” (ž. D. Saukaitytės), bei pagal savo kūrybos eiles “Išeinu”, “Jei žinotum tu”, “Žiemą vasarą” . 1971 m. nusifilmavo dar viename rež. A. Aramino filme “Maža išpažintis”. Šio filmo garso takelyje skambėjusios Vytauto Kernagio atliekamos Olego Zacharenkovo dainos “Išdžius upeliai” ir “Praskrido drambliai”, bei savos kūrybos “Nemušk žalčio” ir “Kelio daina”, išgarsino atlikėjo vardą visoje šalyje. Baigęs studijas konservatorijoje ir atlikęs tarnybą sovietinėje armijoje 1975 m. rež. A. Žebriūno filmui “Velnio nuotaka” įrašė pagrindinio herojaus Girdvainio vokalo partijas, o 1976 m. įdainavo G. Kuprevičiaus miuziklo “Ugnies medžioklė su varovais” personažo Rolando arijas. Tampriai bendradarbiavo su poetais Marcelijumi Martynaičiu ir Sigitu Geda. Su jais 1976-78 metų laikotarpiu Lietuvos miestuose ir miesteliuose rengė bendrus rečitatyvinio-muzikinio pobūdžio koncertus. 1977 m. vasarą pirmą kartą Palangos estradinės muzikos festivalio istorijoje Vytautas Kernagis surengė dainuojamosios poezijos koncertą. Tais pačiais metais Vilniaus plokštelių studijoje įrašė debiutinę savo kūrybos dainų plokštelę. Neakivaizdžiai studijuodamas estrados režisūrą Maskvos teatro meno institute GITIS ir dirbdamas valstybinės filharmonijos estrados skyriaus režisieriumi 1979 m. kovą įkūrė jumoristinį kabareto žanro projektą “Tarp girnų”. Pradžioje jo programą rengė su A. Kulikausko vadovaujamu ansambliu “Vilniaus aidai”, o nuo 1980 m. su Miko Suraučiaus ansambliu. Kabareto programoje skambėjo populiarūs prieškario Lietuvos dainininko D. Dolskio repertuaro kūriniai, taip pat satyrinės Olego Zacharenkovo bei paties V. Kernagio sukurtos dainos pagal J. Erlicko, K. Binkio, V. Šimkaus ir kitų poetų eiles. 1983 m. kabareto veiklai nutrūkus, sekančių metų rudenį įkūrė kitą ansamblį, vėliau pavadintu “Dainos teatru”. Iki 1991 metų gruodžio gyvavusio šio ansamblio programose dominavo muzikiniai teatralizuotos formos koncertai, kuriuose skambėjo dainuojamosios poezijos ir aktorinės dainos. Vėlesniu “Dainos teatro” veiklos laikotarpiu rengė ir jumoristinio, kabaretinio žanro programas. Atkurtos nepriklausomybės metais V. Kernagis buvo įvairių televizijos laidų vedančiuoju. Lietuvos televizijoje vedė laidas “Paskutinis šansas” (1993) ir “Muzikinis viešbutis” (su Vilija Grigonyte, 1994-96), TV3 televizijoje realybės šou “Robinzonai” (2000-2002) ir “Džiunglės”(2004), žaidimą “Kas laimės milijoną” (2004), LNK televizijoje muzikinį šou “Žvaigždžių duetai” (2007). Nuo 1993 m. buvo dažnas autorinių dainuojamosios poezijos vakarų Palangos “Anapilio” klube svečias. 2002 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, o 2007 m. - nacionaline kultūros ir meno premija už populiariosios kūrybos profesionalumą ir artistiškumą. Mirė po sunkios ligos 2008 m. kovo 15 d. Netrukus, po Vytauto Kernagio mirties, jo sūnus įsteigė fondą, kurio tikslas buvo įamžinti atlikėjo atminimą, organizuojant koncertinę ir labdaringą veiklą. Tais pačiais metais Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA įsteigė prizą – “Vytauto Kernagio vardo gitarą”. Ji kasmet teikiama už kūrybos indėlį į nacionalinę dainuojamąją poeziją. Populiariausios dainos: Margi sakalai, Išeinu, Milžinai, Nemušk žalčio, Kelio daina, Jei žinotim tu, Žiemą vasarą, Ištirpęs sniegas, Severiutės rauda, Baltojo nieko dainelė, Tai aš, Lyja lietus, Purpurinis vakaras, Ko nerimsti žmogau, it paukštis, Aukojimas, Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj, Šimtas pavasarių, Vasara, Geri vyrai, Santechnikas iš Ukmergės, Mūsų dienos, kaip šventė, Žemutinių pilių šventė
